- vėdavimas
- vėdãvimas sm. (1) NdŽ; Ser 1. → vėduoti 2: Vėdãvimu ana gydė: taip vėduos liuob, vėduos a skaudulį, a ką Krš. 2. → vėduoti 3: Bitės sparnelių vėdavimais neatpūs kvapnaus, svaiginančio liepų žydėjimo rš. Rainiui galvos nuo jų (žvirblių) tarškimo ir sparnų vėdavimo neskaudėjo A.Vaičiul. \ vėdavimas; nuvėdavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.